Apie projektą

Oficiali LitSat-1 internetinė svetainė – www.litsat1.eu

Misija

Misija Lituanica 80 – pirmasis Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos vykdomos ilgalaikės kosmoso programos etapas. Jos metu į kosmosą bus paleistas palydovas, kuris bus ne tik pirmasis mūsų šalies simbolika paženklintas fizinis objektas šioje erdvėje, bet ir atliks bandomojo prototipo rolę ruošiantis moksliniam eksperimentui – pjezo variklių išbandymui kosmose.
Toks eksperimentas dar niekada nebuvo atliktas, sėkminga jo baigtis atvertų dideles galimybes viso pasaulio valstybių palydovų programoms.

Misija Lituanica 80 dedikuojama šiemet minimam legendinio Dariaus ir Girėno skrydžio 80-mečiui.

Apie palydovą

10 centimetrų kraštinėmis ir 1,33 kg sveriantis LitSat-1 yra tipiškas „cubesat“ palydovas.

Originalūs sprendimai, panaudoti šiame palydove:

1. Lietuvos radijo mėgėjų sukonstruotas radijo atsakiklis;
2. Lietuvoje integruotas palydovinės navigacijos imtuvas, iki šiol nebandytas mažuosiuose palydovuose;
3. Lietuvoje sukurta ir pagaminta pagrindinė palydovo plokštė, valdoma originaliai programine įranga;
4. Saulės baterijos, kurios surinktos Lietuvoje, o dalis Saulės elementų pagaminti Lietuvoje ir dar nebandyti kosmose;
5. Ryšiui su palydovu užmegzti ir telemetrijos duomenims priimti bus naudojama mažųjų palydovų ryšio stotis, įkurta Liepiškių technologijų parke.

misija80 DG

Įgyvendinant Misiją Lituanica 80 siekiama:

* pasirengti Lietuvos kosmoso asociacijos ir Kauno technologijos universiteto moksliniam eksperimentui – pjezo variklių išbandymui kosmose: išbandyti padėties nustatymo įrangos veikimą kosmose, jos duomenų apdorojimą (reikalinga būsimai misijai su pjezo orientavimo įranga). Įrangos patikrinimas realiomis sąlygomis ženkliai padidina įrangos vertę. Tokiu būdu būtų praeitas visas produkto vystymo kelias, nuo idėjos iki gamybos.
* atlikti tyrimus, įgauti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių nanopalydovų ir jų komponentų projektavime ir konstravime – išbandyti naują pagrindinę plokštę (ARM pagrindu);
* skatinti mokslininkų ir inžinierių bendravimą, nukreiptą į kosminių technologijų inovacijas Lietuvoje ir jų pritaikymą bendrojoje pramonėje;
* motyvuoti mokslo ir inžinerijos entuziastus, ypatingai – jaunimą, perspektyviai kurti ir dirbti Lietuvoje;
* suteikti impulsą šalies mokslo ir verslo bendradarbiavimui.

KTU ir LKA vykdomos ilgalaikės kosmoso programos etapai:

* 1 MITA aukštųjų technologijų projekto vykdymas, tiriant pjezo reakcijos įrangą (reikalingą precizinei palydovų orientacijai);

* 2 Sistemų ir komponenčių atidirbimas ir bandymas (2013 metų LitSAt-1 paleidimas, Misija Lituanica 80);

* 3 QB50 misija – pjezo reakcijos įrangos bandymai 2015 metais.