Ar Lietuva išaugins Mėnulyje dobilą?

dione_preflybyimage_rotated_16

Lietuvos kosmoso entuziastai ir grupė verslo valstybės bei valstybinių įstaigų atstovų svarsto ambicingą projektą – į Mėnulį nusiųsti palydovą ir išauginti lietuviško augalo sėklą. Anot naujojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovo Kęstučio Šetkaus, toks projektas išgarsintų Lietuvą, tačiau reikia įveikti finansavimo iššūkius – pinigų projektui privalės rasti verslas.

Prieš keletą savaičių K. Šetkus Lietuvos inovacijų agentūros vadovo kėdę pakeitė į MITA direktoriaus. Kiek anksčiau K. Šetkus dirbo MITA Inovacijų paramos ir technologijų perdavimo skyriaus vedėju.

Su naujuoju MITA vadovu kalbėjome apie iššūkius inovacijų srityje, Lietuvos mokslinį potencialą ir planuojamą kosminę misiją į Mėnulį.

– Gal galite įvardinti keletą įdomesnių projektų, kuriuos šiuo metu kuria Lietuvos mokslininkai ar startuoliai?

– Dabar planuojamas antras lietuvių „Nanoavionics“ palydovo paleidimas ir misija į Mėnulį.

Misijos į Mėnulį idėja yra išgryninta, tik yra didelis finansavimo klausimas. Turi būti verslo interesas, nes valstybė sąlygų finansuoti projektą pati neturi.

Jei verslas ras šaltinių finansuoti skrydį, būsime pirmoji valstybė, kuri Mėnulyje išbandys augalų augimą. Principas paprastas – patikrinti, ar sėkla gali sudygti Mėnulyje. NASA Mėnulyje nori įkurti gyvenvietę, o problema yra maistas, nes maisto gabenimas yra sudėtingas.

Kadangi MITA su NASA turi sutartį, vienas išvažiavęs studentas atliko tyrimą – jam NASA suteikė dalį intelektinių teisių. Jis galėtų atlikti tyrimą Lietuvoje ir tą augalą išbandyti. Galvojama apie lietuvišką dobilo sėklą.

Labai svarbu įsitikinti, ar augalas gali išaugti. Lietuvoje dirbtines sąlygas galima sukurti, bet neaišku, ar jis išaugs Mėnulyje. Jei tai pavyktų, mes nuskambėtume pasaulyje. Mūsų privalumas, kad mokslininkai turi rezervavę vietą pakilime ir jei tik randa lėšų – skrenda. Čia tik lėšų klausimas. Tai būtų unikalu, nuskambėtume per visus kanalus.

– Jei Lietuvai toks projektas svarbus, galbūt tam galėtume skirti valstybės finansavimą?

– Tai didelis finansavimas. Reikia suvokti, kad tikslas nėra tik paleisti palydovą į Mėnulį. Iš to turi būti gaunamos pajamos, turi būti patentuojama technologija, o vėliau, jei kažkas kitas norės siųsti, turės imti franšizę ir mums mokėti patento mokestį.

Jeigu verslas neparodys susidomėjimo, tai reiškia, kad idėja nėra patraukli. Mūsų tikslas nėra užsidėti pliusą, kad Lietuvos palydovas buvo Mėnulyje ir kad mes užauginome augalą.

Valstybės įvaizdžio prasme tai neblogai, bet pinigine prasme tai nėra tikslinga. Valstybė gal ir sugebėtų rasti finansavimą, bet norime patikrinti, ar tai įdomu verslui. Ir kol kas verslui įdomu – yra tam tikri entuziastai, kurie sutinka dėti dalį savo lėšų. Dabar vyksta diskusijos apie tai, kokiu būdu būtų skrendama, kiek tai kainuotų. Jose dalyvauja ir valstybės sektorius. Laiko dar yra, bet nėra konkretumo, nes neaiški suma.

Pats tyrimas nesunkiai apskaičiuojamas, bet sunku nuspėti, kiek skrydis kainuos. Vyksta derybos su kompanija, kuri užsiima paleidimu, dėl nuolaidos.

Yra padarytas tyrimas, kad tos srities tyrimų artimiausiu metu Mėnulyje nebus vykdoma. Kartais būna, kad ir mes, ir kiti įgyvendina panašius projektus, ir mes nublankstame prieš kitas šalis.

Įvaizdžio prasme parodyti, kad mes galime įvykdyti tokį projektą, būtų labai įdomu.​

Visą straipsnį galite perskaityti čia.

Autorius:  Paulius Grinkevičius, 15min.lt

Nuotraukos: 15min.lt; nasa.gov