Kauno gimnazijos auklėtinis kūrė energijos aprūpinimo sistemas Apollo misijoms

Trečiajame pasakojime vėl neapsieisiu be staigmenų ir šį kartą skaitytojus supažindinsiu su variklių konstrukcijų talentu EUGENIJUMI ŽIŪRIU.

Prieš Naujuosius metus sutikęs parašyti bent dvylika straipsnių apie įžymius lietuvių kilmės asmenis neturėjau minties rašyti tik apie tuos, kurių veikla ir darbai pasitarnavo skrydžiams į Mėnulį. Tačiau, nuodugniau nagrinėdamas archyvus, pradėjau matyti, kad būtų galima parašyti net atskirą knygą apie lietuvius ir Mėnulio „užkariavimą“. Todėl šiame numeryje tęsiu Mėnulio temą.

<…>

Variklių konstruktorius
Antrojo pasaulinio karo metu korporacija „Crysler“ pradėjo tyrimus su skirtingų konstrukcijų varikliais, tarp jų ir su „Hemi“ tipo, kuomet degimo kamera yra pusrutulio (angl. hemisphere) formos. „Hemi“ yra korporacijos „Crysler“ registruotas ženklas. Pirmas eksperimentinis amerikiečių projektuotas ir pagamintas „Hemi“ variklis buvo išbandytas P-47 koviniame lėktuve Republic P-47 „Thunderbolt“.

E. Žiūrys nuo 1946 iki 1947 m. dirbo „Crysler“ korporacijos Variklių plėtros departamente projektų inžinieriumi. Nors 1951 m. E. Žiūrys jau nebedirbo korporacijoje, tikėtina, kad jo darbai pasitarnavo korporacijos variklio HEMI V-8 180 AJ atsiradimui ir gamybai. Kai 1952 m. buvo išleista E. Žiūrio knyga su bendraautoriais, ji dažnai buvo nurodoma kaip vienas pagrindinių literatūros šaltinių plėtojant „Hemi“ variklius.

Pastaruoju metu dėl savo dydžio ir kuro sąnaudų „Hemi“ pasitraukė iš rinkos. Bet jie visada bus laikomi galingiausiais, labiausiai vertinamais „Drag“ lenktynių dalyvių varikliais.

<…>

Kuro elementų sistemos
Vėliau E. Žiūrys persikėlė į Klivlendą (Ohajo valstija), pradėjo dirbti (aut. pastaba: interneto šaltiniuose nėra datų nuo kada iki kada) korporacijoje „TRW Inc.“ (Thompson Ramo Wooldridge) ir vadovavo grupei, kuri konstravo vandenilio-deguonies kuro elementus skirtus Apollo erdvėlaiviams. Šio erdvėlaivio elektros tiekimą užtikrindavo vandenilio-deguonies kuro elementai,

faktiškai baterijos-akumuliatoriai. Degimo (cheminės) reakcijos metu, kaip ir raketiniame variklyje, gaunama energija yra šiluma. Veikiant kuro elementui, apie 50–60 proc. gaunamos šiluminės energijos buvo paverčiama elektros energija. Veikiant kuro elementui, jungdamiesi vandenilis su deguonimi gamindavo vandenį ir elektrą. Apollo įgula šį vandenį gėrė. Pavyzdžiui, Apollo 11 erdvėlaiviai turėjo 3 vandenilio- deguonies kuro elementus, įdiegtus aptarnavimo modulyje. Kiekvienas elementas turėjo po 31 nuosekliai sujungtą kuro elementą, kurie užtikrino 27 W ir 31 W įtampos elektros tiekimą. Įprasta tokių elementų galia buvo 563–1420 W, maksimaliai galėjo siekti 2300 W. Kuro elementai buvo gaminami iš titano, nerūdijančio plieno ir nikelio. Deja, „TRW Inc.“ neteko gaminti kuro elementų Apollo programai. Jiems gaminti iš keleto konkurentų („Esso Research and Engineering Co.“, Dujų technologijų institutas, Battelle memorialinis institutas) buvo parinktas „Pratt & Whitney Aircraft“ padalinys.

<…>

Superlaidumas ir termobranduolinė sintezė
Paskutinė E. Žiūrio darbovietė buvo JAV atominės energetikos komisijos Energetikos tyrimų ir plėtros administracijoje Vašingtone. Jis dirbo grupėje, kuri projektavo ir konstravo superlaidžius magnetus, skirtus atominei sintezei. Jo veikla ir žinios buvo labai vertinami. Tai pagrindžia du faktai. 1975 m. E. Žiūrys buvo kviečiamas į Romą dalyvauti 5-oje tarptautinėje magnetų technologijų konferencijoje. Čia jis skaitė vieną pagrindinių pranešimų „Superlaidumo taikymai kontroliuojamų termobranduolinių tyrimų programoje“ ir supažindino konferencijos dalyvius su JAV planais: 1981 m. sukurti ir pademonstruoti superlaidžias rites „Tokamak“ termobranduolinės sintezės reaktoriui, o 2000 m. sukurti du eksperimentinius 100 MW galios termobranduolinės sintezės reaktorius. 1976 m. rugsėjo mėnesį Brukhaveno nacionalinėje laboratorijoje E. Žiūrys organizavo seminarą, skirtą JAV struktūriniams termobranduolinės sintezės superlaidžių magnetų poreikiams nustatyti.

Visą Sauliaus Lapienio straipsnio versiją žurnale “Aviacijos pasaulis” Nr. 3 2013 galite skaityti čia.

Nuotraukoje E. Žiūrys su kolegomis (viduryje) (Autorystė: “Aviacijos pasaulis” Nr. 3 2013)