Nuo transatlantinių iki tarpplanetinių skrydžių

test4

Lietuva pradėjo kosminę erą! 2014 m. sausio 9 d. didžiausiųjų Lietuvos universitetų, Lietuvos kosmoso asociacijos ir kelių privačių įmonių pastangomis raketa „Antares-120“, pakilusi it balta gulbė saulėtą dieną iš JAV Valopso salų ir veržliai „prasiyrusi“ pro Žemės atmosferą, į kosmosą iškėlė du mažus lietuviškus palydovus.

Sausio 12 d. kosminis aparatas „Cygnus CRS-1“ (liet. gulbė) su jame esančiais „Lit-Sat-1“ ir „LituanicaSAT-1“ palydovais buvo nuskraidintas ir prijungtas prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), į kurią kartu su 30-čia JAV mažų palydovų jie buvo perkrauti laikinai saugoti. Lietuva pasiekė atviro kosmoso slenkstį, tačiau paskutinis žingsnis – paleidimas iš TKS į atvirą kosminę erdvę – bus žengtas ne anksčiau nei vasario pabaigoje.

Trumpam sugrįžkime į XIX a. vidurį, kuomet aviacijos pradininkui, bajorui Aleksandrui Griškevičiui, tuometinėje carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje buvo draudžiama galvoti apie skraidymo aparatą (tuomet garlėkį). Bajoras už „susidėjimą su velniu“ net buvo kalinamas. Bet, praėjus vos 50 metų, XX a. pradžioje Lietuvoje skraidė maži lėktuvėliai, o kiek vėliau, prabėgus trečdaliui šimtmečio, prasidėjo transatlantiniai mažųjų lėktuvų skrydžiai. Turbūt visi lietuviai pasaulyje žino, kad 1933 m. Dviejų iškiliausių JAV lietuvių lakūnų pastangomis buvo įvykdytas antrasis ilgiausias istorijoje skrydis per Atlanto vandenyną.

Lietuvių kosminiai ketinimai buvo išjuokti

XXI a. pradžioje į kosmosą pradėjo kilti mažieji palydovai, o netolimoje ateityje jau numatomi tarpplanetiniai tokių palydovų skrydžiai. 2014 m., praėjus maždaug 100 metų nuo pirmųjų lėktuvų skrydžių virš Lietuvos, Lietuvos mokslo ir verslo bendruomenė jau mokosi kitokių skrydžių. Dabar skriesime dviem palydovais, tik šį kartą kosmose – maždaug 400 km aukštyje, kartkartėmis praskriedami virš Lietuvos teritorijos. Tiesa, lietuviškų palydovų atsiradimo istorija, švelniai tariant, man priminė į šį laikmetį transformuotą A. Griškevičiaus laikų istoriją. XXI a. Pradžioje (nenustebkite, čia nesuklydau), vos prieš keleris metus, iš lietuviškų kosminių ketinimų buvo beveik atvirai tyčiojamasi, o Švietimo ir mokslo ministerijoje žodis „kosmosas“ netgi buvo netoleruojamas.

Lietuvos kosmoso istorijoje jau žinome keletą lietuvių, kurie konstravo palydovus. Bet tai vykdavo ne Lietuvoje. Ryškiausia asmenybė yra pagėgiškis Jurgis Paulikas (gyvenantis JAV), kurio gamintas pirmasis palydovas į kosmosą buvo iškeltas dar 1964 metais. Paminėtas iki šiol mažuosius palydovus konstruojantis Petras Karuža iš JAV (palydovų „Aerocube 3“, „AeroCube 4A, 4B ir 4C“ komandos narys), taip pat lietuvis Martynas Pelakauskas, estų komandoje konstravęs palydovą „ESTCube-1“, iškeltą 2013 metais.

Prasidėjo mažųjų palydovų era

Susipažinkime su naujausiomis kosminių technologijų tendencijomis, kurių plėtra 2013–2014 m. sandūroje įgauna vis didesnį pagreitį. Kas tie mažieji palydovai?

Tokių palydovų svoris matuojamas gramais ir kilogramais. Sveriantys tarp 10 ir 100 g vadinami femtopalydovais, tarp 100 ir 1000 g – pikopalydovais, o nuo 1 kg iki 10 kg – nanopalydovais. Jie lengvesni, pigesni, juos galima greičiau pagaminti, nesunkiai valdyti, taip pat turi šiuolaikiškiausius procesorius, vaizdo ir fotokameras, miniatiūrinius greitaveikius jutiklius ir tikslius matavimo prietaisus. Jie netgi neteršia kosmoso, nes baigę savo tarnavimo laiką ir artėdami prie Žemės tiesiog sudega atmosferoje. 1 kg svorio ir 10x10x10 cm matmenų kubinis palydovas vadinamas „CubeSat“. Sutartinai toks kubas žymimas 1U. Be šio pagrindinio formato yra 0.5U, 1.5U, 2U, 2.5U ir 3U. Galimos ir 4U, 5U ir 6U versijos, tačiau tokių į kosmosą dar nebuvo iškelta. Manoma, kad 6U tiktų labai tolimiems tarpplanetiniams skrydžiams.

Kišeniniai palydovai

Pastaruoju metu atsirado nauja kategorija – 1/8 „CubeSat“ dydžio „kišeniniai“ palydovai „PocketCube“ (5x5x5 cm) ir žymimi 1P. Be jų yra galimos 1.5P, 2.5P (12,5x5x5 cm) versijos ir panašiai. Be jau paminėtų mažų palydovų tipų, kai kurios valstybės į kosmosą kelia didesnius kubo formos palydovus, bet jie neatitinka „CubeSat“ standarto. Todėl Austrija, turinti 20x20x20 cm matmenų palydovą, arba Kinija, turinti 3,5 kg sveriantį, tačiau 15x15x15 cm matmenų nanopalydovą, nepatenka tarp valstybių, leidžiančių į kosmosą „CubeSat“. Į šį sąrašą nepateks ir Latvijos pirmasis palydovas „Venta-1“, šiemet kilsiantis į kosmosą, nes jo matmenys bus 40x40x5 cm. Japonija kartą yra leidusi netipiškų – 1.5Ux2U – matmenų palydovą.

Palydovų likimas simboliškai bus panašus į „Lituanicos“

Šiandien Lietuvai istorinės atminties tęstinumas yra išties unikalus. Anuomet virš vandenyno, prilygstančio kosminėms platybėms, kartu skrido du lakūnai, o šiemet jau tikrame kosmose kartu skries du palydovai. Palydovų likimas bus simboliškai panašus į tragišką lakūnų skrydžio baigtį. Po pusės metų skrydžio kosmine orbita, nuolat žemėdami ir pasiekę aukštuosius atmosferos sluoksnius, juose jie sudegs.

Abiejų palydovų komandos, pasaulyje žinomo palydovų specialisto Jurgio Pauliko siūlymu, ant lietuviškų palydovų priklijavo mūsų valstybės vėliavėles. „LitSAT-1“ palydove skries ne tik pirmą kartą istorijoje į kosmosą iškeltas gintaro gabalėlis, bet ir titano plokštelėje išgraviruota S. Dariaus ir S. Girėno testamento ištrauka: „Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais!“.

Tuo metu, kai orbitoje dar tebeskries abu lietuviški palydovai, simboliškai bus paminėtas mažai lietuviams žinomas įvykis. Rugpjūčio 14 d. sukaks 50 metų, kai Amerikos lietuvio komandos pagamintas palydovas „1964-45B“ buvo iškeltas į kosmosą. Beje, iš karto po sėkmingo „Antares-120“ starto J. Paulikas atsiuntė elektroninę žinutę: „Skaičiau, kad palydovai sėkmingai iškilo į erdvę. Linkėjimai. Jurgis Paulikas“.

Vasario mėnesio pabaigoje Lietuvoje bus laukiama sėkmingo palydovų išėjimo į atvirą kosmosą. Specialistams, ruošiantis stebėti būsimą lietuviškų palydovų skrydį, rekomenduočiau sekti informaciją tinklalapyje. Ketinantiems stebėti skrydžio parametrus per sumaniuosius telefonus su Android OS reikėtų įsidiegti pigią programėlę „Satellite Safari“.

Įdomūs faktai:

Tiesa, kubo formos palydovams atsirasti padėjo vaikiškų žaislų „Beanie Baby“ permatomo akrilo stiklo įpakavimo su 10 cm ilgio kraštinėmis dėžutė.

Pirmasis pasaulyje universitetinis (ne valstybinis ir ne karinis) mažų matmenų kosminis aparatas buvo sukonstruotas Melburno universitete. Tai buvo 17,7 kg sveriantis mėgėjiškas radijo palydovas „Australis OSCAR-5“, į orbitą iškeltas 1970 m. sausio 23 d. (lentelėje kai kurių „CubeSat“ pavadinimuose yra terminas OSCAR (angl. Orbiting Satellite Carrying Amateur Radio), o radijo mėgėjiškų palydovų numeracija tęsiama iki šių dienų, kartais naudojamas kaip antrasis palydovo pavadinimas – aut. pastaba).

Norėdami skaityti visą Sauliaus Lapienio specialų informacinį straipsnį, skirtą lietuviškų palydovų misijos pradžiai, spauskite čia. („Aviacijos pasaulis“ Nr. 1, 2014)