Ikikosminis periodas

1650 m. Lietuvos Didžiojoj Kunigaikštystėj gimė Kazimieras Simonavičius, artilerijos inžinierius, karininikas ir raketinės teorijos ir praktikos pradininkas, savo knygoje “Artis Magnae Artilleriae pars prima” („Didysis artilerijos menas“) pateikęs daugiapakopių raketų teoriją.

1753 m. įkurta viena pirmųjų Europoje Vilniaus universiteto astronomijos observatorija. Observatorija yapč suklestėjo, kai jai ėmė vadovauti Martynas Počobutas (1728–1810), matematikas ir astronomas, Paryžiaus mokslų akademijos narys korespondentas, Londono karališkosios mokslo draugijos narys, Vilniaus universiteto rektorius. 1861 m. Astronomijos observatorijoje Georgijus Sableris ir Matvejus Gusevas pradėjo astrofizikinius tyrimus ir įsteigė pirmąją pasaulyje fotografinę Saulės tarnybą (1868–1876).

1851 m. Aleksandras Griškevičius išleido knygą „Parolot žmuidzina“, kurioje aprašė valdomąjį aerostatą ir garu varomo propelerio – Archimedo sraigto ir horizontalių sparnų idėją.

Antanas Gustaitis sukūrė seriją lėktuvų, vardu „ANBO“. 1934 m. trijų „ANBO–4“ lėktuvų eskadrilė sėkmingai apskrido Europą aplankydama 12 Europos sostinių ir įveikė apie 10 000 km.

Iki II-ojo pasaulinio karo lietuvių konstruktoriai sukonstravo 100 lėktuvų, iš kurių 70 Lietuvoje.

1919 m. įsteigta Kauno aviacijos gamykla. 1922 m. atliktas pirmojo lietuviškos konstrukcijos lėktuvo „Dobi–I“, sukonstruoto Jurgio Dobkevičiaus, bandomasis skrydis. 1927 m. įsteigtas Lietuvos aeroklubas, pradėta vystyti civilinė aviacija. 1931 m. Lietuvoje ėmė populiarėti sklandymas, Bronius Oškinis sukūrė keletą originalių sklandytuvų.

1933 m. lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlanto vandenyną, skrisdami lėktuvu „Lietuva“ 37 valandas be sustojimo jie įveikė 6400 km. Tuometinis jų skrydis, esant blogoms oro sąlygoms, neturint radijo, autopiloto ir parašiutų, buvo didžiulis pasiekimas.