Kosminis periodas

1950–1980 metais Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai aktyviai dalyvavo Sovietų Sąjungos kosmoso ir karinės pramonės programose.

Lietuvos astronomai atnaujino Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos veiklą ir aktyviai dalyvavo palydovų stebėjimo programoje (1957–1964). 1969 m. buvo įkurta Molėtų astronomijos observatorija (pagrindinis prietaisas – 165 cm reflektorius). Pagrindinė Lietuvos astrofizikinių tyrimų sritis yra galaktikų tyrimai, atliekami taikant daugiaspalvę žvaigždžių fotometrinę sistemą. Remiantis sukaupta patirtimi buvo sukurta astrometrinių ir fotometrinių duomenų bazė Sovietų Sąjungos erdvėlaivių orientavimosi sistemoms.

Lietuvos aviacijos tradicijos daugiausiai buvo tęsiamos sportinės aviacijos srityje. 1969 m. Lietuvos aviacijos sporto federacija įkūrė sportinės aviacijos gamyklą, kuri 1995 m. išaugo į UAB „Sportinė aviacija“. Lietuvos sklandymo pilotai buvo tarp geriausių buvusios Sovietų Sąjungos pilotų. Naujausi sklandytuvai „LAK-20T“ atitinka aukščiausius sklandymo pramonės standartus ir yra sukonstruoti naudojant modernias kompozitines medžiagas ir anglies pluošto technologijas.

Botanikos institutas tyrinėjo augalų fiziologiją nesvarumos sąlygomis. Lietuvos mokslininkai sukūrė mikrošiltnamį ir valdomos gravitacijos įtaisus, kurie buvo naudojami Sovietų Sąjungos orbitinėse stotyse „Saliut“ ir „Mir“ bei nepilotuojamuose palydovuose.

Lietuvos energetikos institutas dalyvavo erdvėlaivių branduolinių reaktorių vystymo programose ir tyrinėjo medžiagas esant aukštos temperatūros ir viršgarsinio greičio sąlygoms. Biochemijos institutas sukūrė gyvybės palaikymo biosensorius ir bioatliekų regeneracijos ar utilizacijos sistemas. Jų sukurti biosensoriai, galėjo nustatyti daugiau kaip 20 biologiškai aktyvių junginių skysčiuose ir ore. Abu institutai dalyvavo Sovietų Sąjungos kosmoso programoje „Marsas“.

Fizikos institute kosmoso reikmėms buvo sukurtas kvantinis vaizdinimo detektorius. Puslaidininkių fizikos institutas sukūrė kosminių ryšio sistemų jutiklius, skirtus matuoti didelės galios mikrobangų impulsus. Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas kosmoso reikmėms sukūrė ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių detektorius, fotodetektorių komplektai buvo naudojami bandant Sovietų Sąjungos mėnuleigių „Lunochod“ robotų vaizdo sistemas.

1980 metais lietuviai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Buranas“ programos. Lietuvos tekstilės institutas sukūrė kosminio laivo šilumos izoliacines plokštes, kosmonautų rūbus ir skafandrus. Kauno technologijos universtitetas pagal programą „Energija – Buranas“ sukūrė ultragarsinį srauto matuoklį.

1990 metais Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai prarado tiesioginį ryšį su Rusijos aukštųjų technologijų kosmoso ir karinių programų kūrėjais ir įgyvendintojais. Tačiau įgyta patirtis buvo panaudota dalyvaujant daugelyje NATO ir Europos MTEP programų, buvo išvystyta mokslo tiriamoji veikla ir technologijos pramonė, galinti tinkamai dalyvauti Europos kosmoso programoje.

fotobig211fotobig210fotobig212fotobig213