Lietuviai kosmose – jau nuo XVII amžiaus

Didėja susidomėjimo kosmosu ir kosmoso technologijomis banga, todėl šiemet žadame skaitytojams intriguojančių, netikėtų temų. Redakcija pakalbino Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorių plėtrai, Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantą Saulių Lapienį.

– 2011 metų pavasarį su jumis kalbėjomės „Aviacijos pasaulio“ (Nr.5 (196)) puslapiuose apie lietuvių galimybes kosmose. Užsiminėte apie knygos „Lietuvių indėlis kosmoso technologijų ištakoms ir raidai“ išleidimą. Ar procesas pasistūmėjo į priekį? 

– Tuomet minėjau, kad tokios knygos išleidimą planavome įgyvendinti kaip Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą, tačiau negavome finansavimo. Anuomet nepasakiau, kad šiek tiek nustebino ir tuo pačiu nuvylė projekto vertintojų frazė: „Projektas
neturės jokios tiesioginės praktinės naudos kosmoso technologijų kūrimui“. Tiesiog geniali frazė! Labai įdomu, kaip, nežinant kosmoso technikos kūrimosi istorijos, galima kurti naujas technologijas? Juk be Žiulio Verno fantazijų gal ir skraidymo į Mėnulį ar kosmosą minčių niekam nebūtų kilę. Žinoma, negavęs finansavimo, rankų nenuleidau, savo archyvų kaupimą ir tiriamąjį darbą tęsiau ir tebetęsiu. Trumpam pristatymui, kaip knygos įžangai, apie lietuvių indėlį paruošiau pranešimą anglų kalba ir jį skaičiau 2011 m. Vilniuje vykusioje tarptautinėje kosmoso konferencijoje SEMWO 2011 (angl. Space Economy in the Multipolar World). Pasinaudojau proga, kad konferencijoje dalyvavo daug užsieniečių, įvairių kosmoso organizacijų, institucijų vadovų ir atstovų. Tai buvo neeilinė galimybė jiems papasakoti apie lietuvius, apie skaudžią istoriją ir pasiekimus.

– Koks tai buvo pranešimas?

Pranešimą pradėjau taip: „Kiekviena nuostabios mūsų planetos šalis daugiau ar mažiau prisidėjo prie kosmoso tyrinėjimų. Mokslininkai, technikai, inžinieriai, filosofai, mąstytojai, rašytojai, dailininkai… Lietuva su savo labai komplikuota ir sudėtinga istorija neliko nuošalyje. Formaliai kosmoso „užkariavimas“ Lietuvoje prasidėjo XVII amžiaus viduryje…“.

Toliau vardijau faktus ir įvykius, kurie yra svarbūs tiek Lietuvos, tiek ir viso pasaulio technologijų plėtros istorijai. Pabandykime tai labai glaustai pakartoti šiame pasakojime.

1639 – astronomijos pionierius Albertas Dyblinskis parašė knygą „Centuria Astronomica“ laikoma viena geriausių astronomijos knygų XVII amžiuje;

1650 – daugiapakopių raketų projektų pradininkas Kazimieras Simonavičius parašė knygą „Artis Magnae Artilleriae pars prima“;

1753 – architektas, matematikas, astronomas Tomas Žebrauskas sukonstravo pirmąją pasaulyje elektrinę mašiną, Vilniuje pastatė vieną pirmųjų observatorijų Europoje;

1851 – aviacijos pradininkas Lietuvoje Aleksandras Griškevičius parašė „Žemaičio garlėkį“, kuriame aprašė aerostato ir garu varomo skraidančio aparato konstrukciją;

1905 – tapybos kosmoso tematika pradininkas, dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis nutapė paveikslus „Marsas“, seriją „Zodiako ženklai“;

1911 – konstruktorius Jonas Garalevičius pagamino pirmąjį sklandytuvą Lietuvoje;

1919-1940 – Lietuvos aviacija, lėktuvai DOBI, ANBO;

1927-05-01 – įkurtas Lietuvos aeroklubas (LAK);

1933 – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą;

1934 – ANBO skrydis aplink Europą;

1935 – Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą;

1941-01-01 – Sovietų Sąjunga sunaikino Lietuvos aviaciją;

1941 – 1945 – ištisos lietuvių šeimos paliko Lietuvą, dauguma po karo apsistojo JAV; šimtai mokslininkų, inžinierių, technikų, aviatorių įsitraukė į JAV kosminių programų veiklą;

1945 – 1989 – nemenka grupė Sovietų Sąjungoje likusių gyventi lietuvių mokslininkų ir inžinierių dirbo daugiau nei 100 kosmoso programų;

1960 – lietuvių kilmės JAV rašytojas (lietuviškasis Žiulis Vernas) Algis Budrys parašė knygą „Šelmis Mėnulis“ (angl. Rogue Moon), kuri įtraukta į pasaulinę mokslinės fantastikos šlovės galeriją;

1969-01-15 – lietuvių kilmės Sovietų Sąjungos kosmonautas, inžinierius, mokslininkas Aleksejus Jelisejevas (Stanislovo Kuraičio sūnus) pirmą kartą pakilo į kosmosą su kosminiu laivu Sojuz 5; pirmą kartą pasaulyje su kitu kosmonautu dviese buvo atvirame kosmose;

1969-10-13 – kosmonautas A. Jelisejevas antrą kartą pakilo į kosmosą su kosminiu laivu Sojuz 8;

1971-04-23 – kosmonautas A. Jelisejevas trečią kartą pakilo į kosmosą su kosminiu laivu Sojuz 10 ir tapo pirmuoju pasaulyje trečią kartą į kosmosą pakilusiu žmogumi;

1983-04-04 – lietuvių kilmės JAV astronautas Karol Joseph Bobko pirmą kartą kaip įgulos pilotas pakilo į kosmosą su daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Čelendžeris“;

1985-04-12 – astronautas K.J. Bobko antrą kartą kaip įgulos vadovas pakilo į kosmosą su daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Diskaveris“;

1985-10-03 – astronautas K.J. Bobko trečią kartą kaip įgulos vadovas pakilo į kosmosą su daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Atlantis“;

1989 – Rimantas Stankevičius paskirtas Sovietų Sąjungos daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Buran“ kosmonautų būrio vadu (skristi niekada neteko);

1990 – nutraukta Lietuvos mokslininkų veikla Sovietų Sąjungos karinėse ir kosmoso programose;

2006-11-27 – Vladas Vitkauskas ir Vytautas Samarinas oro balionu pakilo į 10 km aukštį;

2011-04-14 – KTU Gynybos technologijų instituto sukurta bandomoji raketa „Žemė-Žemė“ nuskrido 30 kilometrų;

2011-08-15 – 19-mečio Ernesto Kalabucko sukonstruotas įrenginys oro balionu pakilo į 33 km aukštį;

2012 – pradėtas konstruoti pirmasis lietuviškas nano palydovas.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui intensyvi ir kūrybinga lietuvių veikla kosmoso ir aviacijos srityse buvo nuolat vykdoma JAV. Apie tai byloja šimtai citatų, straipsnių, knygų, patentų, kurie saugomi NASA archyvuose, su lietuviškos kilmės pavardėmis.

Visą Vilmos Jankienės straipsnio versiją žurnale “Aviacijos pasaulis” Nr. 1 2013 galite skaityti čia.

Nuotraukoje K. Simonavičius (Autorystė: wikipedia.org)