Lietuvio patentuotu įrankiu gaminti prietaisai tebėra Mėnulio paviršiuje

Šį kartą pakalbėsiu apie suvirinimo sistemų genijų Gasparą Kazlauską, kurio Lietuva nežino, ir panašu, kad net nežinojo.

Praeitame žurnalo numeryje rašiau apie kontradmirolą F. E. Bakutį, kuris buvo atsakingas už parskridusių į Žemę Apollo 7, 8, 9, 10, 11 astronautų suradimą po nusileidimo vandenyno paviršiuje ir saugų jų grąžinimą į JAV teritoriją. Rinkdamas medžiagą naujam straipsniui, labai gausiame archyve suradau lietuvišką pavardę turintį amerikietį, kurio sukurtas įrankis padėjo pagaminti prietaisus, užtikrinančius mokslinių eksperimentų atlikimą tarpplanetinių skrydžių, tarp jų ir skrydžių į Mėnulį, metu.

Šiame numeryje kalbėsiu apie Lietuvai nežinomą suvirinimo sistemų genijų Gasparą Kazlauską. Jo sukurto ir užpatentuoto suvirinimo įrankio dėka pagaminti radioizotopų termoelektriniai generatoriai (RTG) su Apollo 12, 14, 15, 16, 17 buvo nuskraidinti ir visam laikui palikti Mėnulio paviršiuje. Apollo 13 į Mėnulį taip pat skraidino analogišką generatorių, tačiau misija buvo nesėkminga, nes skrydžio metu susprogo deguonies bakas ir astronautai nebegalėjo nusileisti Mėnulio paviršiuje, todėl avariniu būdu grįžo atgal į Žemę. Pagalbinis Mėnulio modulis, kuriame buvo RTG, nukrito į Tonga įdubą Ramiajame vandenyne, į pietus nuo Fidži salos, kur iki šiol guli maždaug 6,9 km gylyje tiksliai nenustatytoje vietoje.

Tokiu būdu galima teigti, kad du lietuvių kilmės asmenys, turėję visiškai skirtingus amplua, prisidėjo prie visų sėkmingai JAV pilotuojamų* Apollo programų vykdymo.

<…>

Gasparo Kazlausko biografija 

G. Kazlauskas gimė 1922 m. gruodžio 10 dieną, gyveno bei dirbo Los Andžele, Kalifornijoje, kur mirė 2009 m. gegužės 24 dieną. Deja, beveik visuotinai skaitmeniniame amžiuje G. Kazlausko nuotraukos internete man rasti nepavyko.
G. Kazlauskas dirbo „Šiaurės Amerikos aviacijos“ (angl. North American Aviation, NAA) kompanijoje vyresniuoju mechanikos dizaino inžinieriumi ir užsiiminėjo kontaktiniu suvirinimu. NAA buvo pagrindinė aerokosminės technikos gamintoja JAV, pagaminusi ne vieną istorinį lėktuvą: treniruočių lėktuvą Teksaso T-6, naikintuvą Mustang P-51, naikintuvą- bombonešį Mitchell B-25, reaktyvinį naikintuvą Sabre F-86, lėktuvą su raketos varikliu X-15, branduoline energija varomą bombonešį XB-70, taip pat Apollo valdymo ir pagalbinius modulius, raketos Saturnas-V antrąją pakopą, daugkartinį kosminio skraidymo erdvėlaivį (angl. Space Shuttle) ir bombonešį B-1 „Lancer“. Kompanijos istorija vėliau klostėsi taip, kad ji perėjo „Rockwell International“ žinion, o dabar yra „Boeing“ dalis.
Dirbant NAA G. Kazlauskui buvo pavesta sukurti suvirinimo įrenginį, reikalingą „Papildomo atominio elektros šaltinio sistemos“ arba SNAP 1/2 projektui. Reikėjo pagaminti glaudžiai suspaustų D-formos skerspjūvio vamzdelių ryšulį. Vamzdelių skersmuo viršutinėje dalyje buvo 71,12 cm, apatinėje – 35,56 cm, o ilgis – 3,048 metro. Aplinkos, kur vamzdelių viduje buvo +426°C karštumo natris, o išorėje laikėsi –240°C kosminis šaltis, sandūroje prasidėdavo reakcija, kurios metu buvo gaunama elektra.

G. Kazlausko išrasto įrenginio pagalba buvo galima suvirinti vamzdelius tiesiog ryšulyje. Vėliau inžinierius buvo paskirtas dirbti branduoline energija varomo bombonešio XB-70 programoje. 1958 m. buvo numatyta pagaminti 60 šių aparatų, vėliau jų skaičius buvo sumažintas iki 11, o 1960 m. tebuvo reikalingi du. Pirmojo bombonešio XB-70 „Valkyrie“ skrydis įvyko 1964 m. rugsėjo 21 dieną, o 1965 m. spalio 14 d. buvo pasiektas tris kartus didesnis už garso greitis. Antrasis bombonešis pirmą kartą skrido 1965 m. liepos 17 dieną, tačiau dėl NASA persekiojimo (chase) lėktuvo F-104N bendrų skraidymų metu 1966 birželio 8 d. padarytos klaidos „Valkyrie“ patyrė katastrofą.

<…>

Lietuvio patentai

G. Kazlauskas yra 25 patentų autorius, iš jų 23 priklauso B23K technologijų grupei „Litavimas ar atlitavimas; suvirinimas; plakiravimas arba padengimas litavimo ar suvirinimo būdu; pjovimas kaitinimu vietoje, pvz., pjovimas liepsna; metalo apdirbimas lazerio spinduliu“. Žymiausiu ir reikšmingiausiu G. Kazlausko patentu laikomas 1968 m. liepos 30 d. išduotas patentas Nr. US 3395262 „Kazlausko išorinio suvirinimo galvutė“. Taip pat labai vertingas yra 1968 m. rugsėjo 3 d. išduotas patentas Nr. US 3400237 „Kazlausko suvirinimo galvutė“, kuriame aprašoma autogeninio suvirinimo (angl. melt-through) technika.
Iš viso G. Kazlausko patentais pasinaudojo tokios pasaulyje žinomos kompanijos, kaip „Astro-Arc“, „Boeing“, BASF, „Cajon“, ESAB, „Delphi“, „D. L. Ricci“, „Eisenmann“, „Framatome“ („Areva“ ir „Siemens“), „General Electric“, „Kobe steel“, „Magna“, „Magnatech“, „Mantra“, „Minesota Mining and manufacturing“ (dabar 3M), NASA, „Norsk Hydro“, „O. J. Pipelines“, „Saipem“, „Swagelok“, „Tri Tool“, „United technologies“, „Westinghouse Electric“ ir kitos.

Visą Sauliaus Lapienio straipsnio versiją žurnale “Aviacijos pasaulis” Nr. 3 2013 galite skaityti čia.