Lietuvio žinios apie radiaciją kosmose pasitarnavo ir skrydžiams į Mėnulį

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuvis Jurgis Algis Paulikas (George Algis Paulikas) vadovavo ne vienos JAV kosmoso ateities planavimo komisijos darbui, pirmuosius palydovus pradėjo konstruoti dar prieš 50 metų ir net turėjo ketinimų ant pirmojo palydovo nupiešti Lietuvos trispalvę.

Klajokliška vaikystė ir mokslai JAV Būsimasis milžiniškos JAV kosmoso kompanijos viceprezidentas gimė 1936 m. Pagėgiuose, bajorų Pacų palikuonės, mokytojos Olgos (1908–2000 m.) ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto absolvento, inžinieriaus Jurgio (1907–1967 m.) Paulikų šeimoje. Šeima kurį laiką gyveno Smalininkuose, o Vokietijai įžengus į Lietuvos teritoriją 1939 m. persikėlė į šalies gilumą. Per karą teko kaitalioti gyvenamąją vietą. Gyveno ir Lenkijoje, ir Vokietijoje, buvo grįžęs ir į Smalininkus. Sovietams vėl užimant Lietuvą skubiai traukėsi į vakarus. Trylikamečiui Jurgiui per savo klajoklišką gyvenimą teko pagyventi net 19 skirtingų vietų.

<…>

Karjera kompanijoje „Aerospace Corporation“
1961 m. birželio mėn. J. Paulikas pradėjo eiti techninio darbuotojo pareigas kompanijos „Aerospace Corporation“ Kosmoso fizikos laboratorijoje.

Korporacija „Aerospace Corporation“, įsteigta 1960 m., yra privati, ne pelno siekianti įmonė, jos būstinė yra El Segundo (Kalifornijoje). Šis JAV mokslinių ir techninių tyrimų centras vykdo nepriklausomą kosminių nacionalinio saugumo programų techninę ir mokslinę ekspertizę, tyrimus ir tobulinimą, pradedant inžineriniais sprendimais, kosminių sistemų testavimu, paleidimų į orbitą rengimu ir baigiant naujų technologijų pritaikymu esamoms ir būsimoms kosminėms sistemoms ir misijoms. Korporacija nuolat bendradarbiauja su NASA (JAV kosmoso tyrimų agentūra) ir NOAA (JAV Nacionalinė Okeanų ir atmosferos administracija), taip pat su universitetais, nacionalinės svarbos tarptautinėmis organizacijomis, komercinėmis kompanijomis. Kompanija glaudžiai bendradarbiauja su JAV karinių oro pajėgų Kosmoso ir raketinių sistemų centru, Nacionaline žvalgybos tarnyba ir joms teikia objektyvią techninę analizę bei vertinimus Kosmoso ir raketinės ginkluotės kosmose programų klausimais, sietinais su JAV nacionaliniais interesais. Korporacija vadovavo tokioms programoms, kaip „Mercury“, ruošiant tarpžemynines balistines raketas „Atlas“, ir „Gemini“, ruošiant „Titan“ raketas.

<…>

Sulaukė tarptautinio pripažinimo
J. Pauliko mokslinės žinios apie plazmą, taip pat ir apie kosminę radiaciją padėjo priimant svarbius sprendimus dėl palydovų iškėlimo į įvairias orbitas. Štai kaip jis prisimena tą laikmetį: „Kai aš tik gaudavau iš kosmoso grąžintus naujus duomenis apie radiaciją, pas mane ateidavo žmonių iš programų skyrių ir sakydavo: „Dabar paaiškink man, ką Tu čia matai, nes kitame palydove bus skraidinama fotojuosta“. Atlikęs skaičiavimus, iš gautų duomenų matydavau, ar fotojuosta orbitoje pajuoduos (aut. pastaba – dėl radiacijos), ar ne, ir tuomet mano lankytojai galės pasakyti: „Mes skrisime“.
Tai buvo neįtikėtinai neformalu, kuomet čia, korporacijoje, aš, 26-erių metų vaikis, leidžiu vyrams pakelti į orbitą naują žvalgybinį palydovą“.

Nuo 1968 m. J. Paulikas buvo Kosmoso fizikos laboratorijos direktorius. Jam vadovaujant laboratorijoje atlikti kosminės erdvės tyrimai greitai gavo tarptautinį pripažinimą. 1981 m. J. Paulikas tapo korporacijos Laboratorijų valdymo viceprezidentu, 1985 m. – Plėtros grupės vyresniuoju viceprezidentu, 1989 m. – Programų grupės vyresniuoju viceprezidentu. Nuo 1992 iki 1998 m. jis buvo korporacijos vykdomasis viceprezidentas.

<…>

– Gerb. Jurgi Paulikai, apie Jus lietuviškoje spaudoje galima rasti 5 metų senumo informacijos, kuomet vadovavote grupei ekspertų, nustatančių NASA kosmoso tyrimų gaires. Ar Jūs pats domitės lietuviška spauda?
– Pasitelkęs žodyną bandau skaityti „Lietuvos žinias“ ir „Lietuvos rytą“, nes mano lietuvių kalbos žinios per tiek metų susilpnėjo.
– Iš kokios konkrečiai srities buvo Jūsų daktaro disertacija, apginta Berklio universitete?
– Darbas buvo iš plazmos fizikos srities. Nagrinėjau plazmos, uždarytos magnetiniuose laukuose, nestabilumus. Stengiausi išplėtoti valdomą termobranduolinę reakciją elektros energijai gaminti.
– Jums teko dirbti JAV strateginių žvalgybos palydovų programoje „Corona“? Kokia buvo Jūsų užduotis?

– „Corona“ programoje dirbau 1962– 1972 m., matavau kosminę spinduliuotę. „Corona“ palydovas 1967 m. žiemą virš Smalininkų padarė nuotrauką. Kaip pasikeitė pasaulis! Ši nuotrauka, kadaise buvusi labai slapta, dabar viešai prieinama internete, JAV geologijos tarnybos tinklalapyje. Kompanijoje „Aerospace Corporation“ man buvo garbė dirbti prie kiekvienos, dabar orbitoje skriejančios, nacionalinio saugumo kosminės sistemos, padėjusios palaikyti taiką ir laimėti Šaltąjį karą.

<…>

Gyvenimo periodas, baigus įspūdingą karjerą

J. Paulikui išėjus į pensiją, 1998 m. jis buvo apdovanotas JAV Nacionalinės žvalgybos tarnybos aukso medaliu ir garbinga Doolittle premija.

Prieš baigdamas karjerą laisvalaikiu mokslininkas rašė atsiminimų knygą „Thirteen Years: 1936–1949“, kuri išspausdinta 1997 m. Pitsburge (Pensilvanija).Visą Sauliaus Lapienio straipsnio versiją žurnale “Aviacijos pasaulis” Nr. 9 2013 galite skaityti čia.

Nuotraukoje J. A. Paulikas (Autorystė: “Aviacijos pasaulis” Nr. 9 2013)