Netrukus paaiškės, kas Lietuvoje geriausiai konstruoja palydovus ir bepiločius orlaivius

13

Renata Satkauskaitė, Lietuvos kosmoso asociacija

Lietuvos kosmoso asociacija šiais metais sukvietė moksleivius, studentus ir jaunimą į pirmą kartą Lietuvoje organizuojamą Lietuvos CanSat, raketų ir bepiločių orlaivių konkursą. Konkurso dalyviai beveik pusę metų patys konstruoja palydovus CanSat ir bepiločius orlaivius, o liepos 6 d. susitikę finalinių startų metu išsiaiškins geriausiai pasirengusius ir sėkmingiausiai atlikusius užduotis. Konkursas rengiamas minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metį.

Lietuvos CanSat, raketų ir bepiločių orlaivių konkursas susideda iš dviejų dalių: mokomųjų palydovų CanSat konkurso ir bepiločių orlaivių konkurso, kurie vyksta vienu metu. Abiejų konkursų dalyviai, norėdami tinkamai sukonstruoti sudėtingas sistemas ir pasiruošti finaliniams startams, turi praktiškai panaudoti įvairių disciplinų žinias, o kai kurioms konkurso užduotims atlikti ir bendruosius gebėjimus. „Dalyvavimas šitame konkurse yra pirmoji komandų oro ar kosmoso misija, kurios metu, kaip ir tikros misijos metu, reikia rengti dokumentus, planuoti, konstruoti, integruoti sistemas, testuoti, paleisti, analizuoti duomenis, pristatyti projektą ir jo rezultatus,“ – sako Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.

Jau atlikti bandomieji skrydžiai
Gegužės 26 dieną Ignalinos aerodrome įvyko konkurso bandomieji startai. Bandyti savo sukonstruotų palydovų CanSat ir bepiločių orlaivių, mokytis, taisyti padarytų klaidų ir ruoštis finaliniams startams rinkosi moksleivių, studentų ir jaunimo komandos iš visos Lietuvos. Organizatoriai atvyko su raketomis, kuriomis finalinių startų metu bus keliami konkurso dalyvių sukonstruoti palydovai, ir jas išbandė paleisdami į vieno kilometro aukštį.

Dalyviai pademonstravo CanSat skrydžio vaizdus
Konkurso CanSat dalyviai atsivežė pačių sukonstruotus tikrus palydovus imituojančius palydovus CanSat. Visos pagrindinės palydovų sistemos sutilpo į 350 ml gaiviųjų gėrimų skardinę. Sukonstruoti palydovai bepiločiu orlaiviu buvo keliami į 200-300 metrų aukštį, ten buvo paleidžiami ir išskleidę parašiutus turėjo saugiai nusileisti ant žemės. Bandomųjų startų metu vienos komandos išbandė parašiutus, į palydovo „korpusą“ –  gaiviųjų gėrimų skardines – pripylę reikiamą kiekį smėlio, o  kitos jau sugebėjo užfiksuoti skrydžio vaizdą ir jį parodyti susirinkusiems dalyviams ir žiūrovams.

 „CanSat komandos konstruoja palydovus naudodamos nevienodą įrangą ir yra lyg susiskirsčiusios į dvi dalis: Arduino ir ARM procesorių pagrindų veikiančių plokščių“, –  sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto doc. dr. Raimondas Pomarnacki, padedantis komandoms konstruoti palydovus ir pasiruošti konkurso finalui. – „Nežiūrint į tai, kad komandos naudojo skirtingą įrangą, bandomųjų startų metu matėsi, kad visos komandos įdėjo daug darbo ir konstruojant, ir programuojant palydovus, pateikė įdomius ir tikrai gerus veikimo sprendimus. Bus labai įdomu finalinių startų metu pamatyti, ką CanSat konkurso komandos dar sugalvojo ir ką dar nuveikė. Manau, finalas bus labai rimtas, konkurencija tarp komandų bus labai didelė“, – tęsė Raimondas Pomarnacki.

Valdyti bepiločius orlaivius neatrodė lengva
Kito – bepiločių orlaivių – konkurso dalyviai į bandomuosius startus atsivežė bepiločius orlaivius, kuriuos, pagal konkurso taisykles, privalo susikonstruoti patys. „Šitame konkurso etape bepiločių orlaivių komandos atrodo skirtingai“,– sakė Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius doc. dr. Domantas Bručas, padedantis bepiločių orlaivių komandoms pasiruošti konkurso finalui. Daugeliui dalyvių nemenka užduotimi pasirodė orlavio valdymas pakilimo ir nusileidimo metu, kai kurie atvyko dar nepabaigę orlaivių konstravimo darbų.

„Žinoma, rezultatų pasiekia tie, kas dirba ir stengiasi. Kai kurios komandos dar turi įdėti  nemažai darbo, kad pasivytų konkurentus ir sugebėtų atlikti finalinių startų užduotis“, – sakė Domantas Bručas.  Jo nuomone, pati sudėtingiausia užduotis komandoms bus skristi automatiniu režimu. „Prasideda vasaros atostogos, komandos turės daugiau laisvo laiko, galės rezultatyviai padirbėti ir konkurso finalinių startų metu pademonstruos, ką sugebėjo padaryti ir išmokti. Manau, kad komandos į finalinius startus atvyks gerais pasiruošusios ir konkuruos kaip lygiaverčiai varžovai“, – tęsė bepiločių orlaivių komandų vadovas.

Konkurso finalas artėja
Baigiamajame konkurso etape komandos pristatys savo projektus ir projekto dokumentacijas, atliks finalinius startus, po startų konkurso komisijai pateiks skrydžių duomenis.

Finalinių startų metu CanSat konkurso dalyvių palydovai bus leidžiami iš raketų į 1500 metrų aukštį, palydovai turės saugiai nusileisti ant žemės ir įrašyti skrydžio informaciją, kurią komandos apdoros ir pateiks konkurso komisijai. Be privalomų užduočių komandos galės atlikti ir papildomas užduotis, pavyzdžiui, skrydžio metu perduoti skrydžio duomenis ir skrydžio vaizdus arba saugiai paskraidinti žalią vištos kiaušinį.

Bepiločių orlaivių pilotai finalinių startų metu savo orlaivius galės valdyti tik pakilimo ir nusileidimo metu, skrydžio metu turės būti įjungtos bepiločio orlaivio sistems, kurios apie 20 minučių valdys orlaivio skrydį pagal įvestus parametrus. Orlaiviai turės pasiekti 150-200 m aukštį, nuskristi reikiamą atstumą, aptikti horizontalius ir vertikalius taikinius, nuskaityti informaciją, įrašyti skrydžio duomenis ir saugiai nusileisti. Gautą informaciją komandos apdoros ir pateiks konkurso komisijai vertinimui. Bepiločių orlaivių konkurso komandos taip pat galės atlikti ir papildomas užduotis, pavyzdžiui radijo ryšiu perduoti skrydžio duomenis arba taikinio koordinates, arba skrydžio vaizdus.

Lietuvos CanSat, raketų ir bepiločių orlaivių konkurso nugalėtojai paaiškės šių metų liepos 6 d. Ignalinos aerodrome vyksiančių finalinių startų metu, kur yra laukiami visi besidomintys technologijomis.

Konkursą organizuoja Lietuvos kosmoso asociacija kartu su Kosmoso mokslo ir technologijų institutu, Mokslo ir technologijų agentūra, UAB „Pakilimo takas“ ir Lietuvos etnokosmologijos muziejumi.

Detalesnė informacija apie konkursą skelbiama Lietuvos kosmoso asociacijos internetiniame puslapyje wwwspace-lt.eu.

Nuotraukos iš konkurso bandomųjų startų straipsnio autorės ir Vidmanto Tomkaus.