Žymus lietuvių kilmės inžinierius dirbo ir Apollo programoje

Rašyti apie asmenybę, kurią pristatysiu rugpjūčio mėnesio straipsnyje, numačiau dar metų pradžioje. Jei buvusiose apybraižose rašydavau apie Lietuvoje visiškai nežinomus žmones, tai šį kartą papasakosiu apie gerai bent jau Lietuvos mokslo ir inžinierių bendruomenei žinomą lietuvių kilmės devintą dešimtį perkopusį JAV inžinierių, mechaniką, mokslininką, pedagogą profesorių Romualdą KAŠUBĄ.

Liksiu nuoseklus – Romualdo Kašubos, kaip ir visų kitų šiemet aprašytųjų asmenybių, veikla buvo susijusi su skrydžių į Mėnulį programa. Skambinau profesoriui į JAV ir domėjausi, gal jau bus suėjęs „koks nors“ Apollo programos paslapčių senaties terminas ir pavyks truputį daugiau sužinoti nei nūnai žinių „suteikia“ internetas. Deja, paslaptis Kosmose yra paslaptis ir Žemėje. Pirmą kartą straipsnių cikle „Kosmosas“ apie save kalbės pats R. Kašuba. Savo ruožtu skaitytojams pateiksiu daugiau informacijos apie kai kuriuos lietuviškoje spaudoje dar neaprašytus jo darbus ir inžinerinius sprendimus, kuriuos galėjo panaudoti NASA. Susipažinsime su svarbiausiomis Apollo skrydžių į Mėnulį sistemomis, su kuriomis turėjo reikalų R. Kašuba. Unikali asmenybė buvo ir R. Kašubos brolis, apie kurį žurnalo skaitytojai taip pat sužinos.<…>

Išsimokslinimas Amerikoje, karjera ir svarbiausieji pasiekimai

1948 m. pabaigoje su šeima atvyko į JAV, kur Niujorke ir Čikagoje apie pora metų dirbo fabrikuose, kad užsidirbtų pragyvenimui ir universitetinių studijų pradžiai. Mechaninės inžinerijos studijas baigė Ilinojaus universitete Urbanoje 1954 m., įgijo mechaninės inžinerijos bakalauro laipsnį, 1957 m. – magistro laipsnį ir 1962 m. – daktaro laipsnį. Tarp mokslinių laipsnių R. Kašuba dirbo Čikagoje gamybos mašinų konstruktoriumi kompanijoje „Danly Machinery Corp.“, tarnavo JAV kariuomenėje. Studijuojant pagrindinėmis R. Kašubos mokymosi sritimis buvo mechaninių sistemų dinamika ir vibracijos bei medžiagų atsparumas. Tai leido jaunam inžinieriui greitai ir visiškai įsijungti į darbus aerokosmoso technologijų srityje. Po doktorantūros pradėjo dirbti Klivlende Kosminių tyrimų ir elektronikos kompanijoje „TRW Inc.“. Čia dirbo prie Saturno, Mėnulio modulio ir bepilotinių sistemų projektų, daugiausia prie struktūrų: rėmo, korpuso, taip pat prie mažų motorų. Iš prieinamos literatūros galima nustatyti, kad R. Kašuba dirbo su turbogeneratoriais (aut. pastaba – SNAP sistemos, apie kurias skaitykite „Aviacijos pasaulis“ Nr. 3, (218) 2013). R. Kašuba yra įžymus JAV vibracijų, mašinų dinamikos bei medžiagų atsparumo specialistas, pelnęs tarptautinį pripažinimą technologijos mokslų srityje, JAV mechanikos inžinierių asociacijos narys, Klivendo valstybinio universiteto iškiliausio mokslininko premijos laureatas. R. Kašuba yra licencijuotas profesionalus inžinierius* (angl. professional engineer) Ilinojaus ir Ohajo valstijose.<…>

Raketa Saturnas ir nepilotuojamieji skrydžiai

Dr. R. Kašubai, dirbusiam aerokosmoso ir gamybinėje pramonėje, Klivlende ir Čikagoje teko dirbti raketos Saturnas (aut. pastaba – kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad dirbo Saturn IV projekte, iš tikrųjų tai buvo antroji raketos pakopa) projekte, taip pat teko prisidėti konstruojant ir testuojant pagalbines nepilotuojamų kosminių skrydžių energijos sistemas. Apollo programa turėjo 4 tipų nešančiąsias raketas: Mažąjį Džo II (Little Joe II, LJ II), skirtą nepilotuojamo suborbitinio skrydžio kosminio laivo greitaveikio atjungimo nuo raketos pakėlėjos sistemos plėtojimui (angl. launch escape system), Saturn I, skirtą nepilotuojamai suborbitinei ir kosminei įrangai kurti, Saturn IB, skirtą vykdyti parengiamosioms nepilotuojamoms misijoms ir pirmajam pilotuojamam Apollo 7 skrydžiui aplink Žemę bei Saturn V, skirtą nepilotuojamiems ir pilotuojamiems skrydžiams Žemės orbitoje ir Mėnulio misijose. Dėl įslaptintų darbų negalima nurodyti, kurie konkretūs R. Kašubos darbai atlikti šioje raketinėje programoje. Saturn IV (S-IV) buvo antroji raketos Saturn I pakopa, kurią NASA naudojo per ankstyvuosius Apollo programos skrydžius. S-IV buvo skystu deguonimi ir vandeniliu šešių RL-10A-3 variklių varoma raketa. Kiekvienas variklis turėjo 6804 kg keliamąją galią, o visas pakopos galingumas siekė 40823 kg pakėlimo jėgą. Pakopą S-IV gamino kompanija „Douglas Aircraft“ ir vėliau modifikavo į panašią, bet jau atskirą S-IVB pakopą, kuri buvo naudojama raketose Saturn IB ir Saturn V.

Visą Sauliaus Lapienio straipsnio versiją žurnale “Aviacijos pasaulis” Nr. 8 2013 galite skaityti čia.